- duonininkas
- dúonininkas, dúonininkė dkt. Ji̇̀s jaũ daũg mẽtų di̇̀rba dúonininku.
.
.
duonininkas — ( inykas; SD1121, SD247), ė smob. (1) 1. kas kitų išlaikomas: Jau senas esu, duonininkas, dirbti nebegaliu Jrb. Tėvai dar jauni, o jau duonininkai Vlkv. Eik tarnaut, namie nereikia duoninykų Gs. Tas karalius turėjo ir seną duonininkę Sch124. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
duonininkė — dúonininkas, dúonininkė dkt. Ji̇̀s jaũ daũg mẽtų di̇̀rba dúonininku … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas